Į turinį

Štai trumpi paaiškinimai svarbiausių gramatikos terminų, naudojamų šiame gramatikos aprašyme. Paaiškinimai sudaryti atsižvelgiant į Esperanto gramatiką. Kituose aprašuose apie gramatiką (apie Esperanto ar apie kitas kalbas) gali būti naudojami šiek tiek kitokie terminai. Terminai lernu!-gramatikos aprašyme daugiau ar mažiau orientuojasi į Kolocsay ir Waringhien gramatikos „Plena Analiza Gramatiko" naudojimą.

būdvardis
Žodis, apibūdinantis daiktavardį arba daiktavardinį žodelį.
aplinkybė
Sakinio dalis, kuri parodo, kokiu būdu, kurioje vietoje, kuriuo laiku, kokiu tikslu ir t.t. vyksta tarinio veiksmas (ar būsena). Kiekviena sakinio dalis išskyrus tarinį, veiksnį, papildinį ir vardinę tarinio dalį, yra aplinkybė.
prieveiksmis
Žodis, apibūdinantis tai, kas nėra daiktavardis arba daiktavardinis žodelis (t.y. veiksmažodį, būdvardį, būdvardinį žodelį, kitą prieveiksmį, prieveiksminį žodelį arba visą frazę).
afiksas
Šaknis, daugiausiai naudojama sudurtinių žodžių sudaryme:priesaga arba priešdėlis.
afrikata
Priebalsis prasidedantis uždaruma, o baigiamas pūtimu.
aktyvas (veikiamoji rūšis)
Paprasta sakinio dalis, kurioje veiksnys yra tas, kuris atlieka tarinio veiksmą. Žiūrėkite pasyvas (neveikiamoji rūšis).
galininkas
Galūnė -N.
priedėlis
Sakinio dalis, kuri (paprastai) eina iškart po kitos sakinio dalies ir apibūdina tą patį dalyką kitais žodžiais.
epitetas
Būdvardis, būdvardinis žodelis, prieveiksmis ar prieveiksminis žodelis, kuris tiesiogiai apibūdina kitą žodį.
finityvas
Veiksmažodžio forma, kuri gali būti naudojama kaip tarinys.
frikatyvas, pučiamasis priebalsis
Priebalsis, kurį tariant susidariusi ankštuma įveikiama išpučiant orą (pvz. f, v, s, z, sx, jx, h, j).
būsimasis laikas
Veiksmažodžio forma, reiškianti veiksmą ar būseną būsimajame laike.
liepiamoji nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka, reiškianti paliepimą (vienas liepiamosios nuosakosvartojimo būdų Esperanto kalboje).
tiesioginė nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka, parodanti tikrovišką, realų veiksmą ar būseną.
bendratis
Veiksmažodžio nuosaka, neutraliai nusakanti veiksmą ar būseną nenurodant, ar kalbama apie realybę, norą ar įsivaizdavimą.
jaustukas
Šaukiamasis žodelis.
tariamoji nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka, reiškianti nerealius, įsivaizduojamus ar išgalvotus veiksmus ar būsenas.
jungtukas
Žodelis, jungiantis sakinio dalis, vaidinančius sakinyje tą patį vaidmenį.
priebalsis
Kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
lateralinis priebalsis
Priebalsis, kurį tariant liežuvio galas prispaudžiamas prie dantų ar alveolių, o oro srovė eina liežuvio šonais, pvz., „l".
nuosaka
Viena veiksmažodžio kategorijų, reiškianti įvairią kalbėtojo nuostatą pasakyto dalyko atžvilgiu. Veiksmažodžių nuosakos Esperanto kalboje yra bendratis, tiesioginė nuosaka, liepiamoji nuosaka ir tariamoji nuosaka.
nosinis garsas
Priebalsis, kurį tariant burna uždaryta, o oras eina per nosį, pvz., "m".
neiginys
Neigiamasis žodelis.
negalininkinis
(apie veiksmažodį) Negalintis turėti papildinio.
vardininko linksnis
Daiktavardis arba daiktavardinis žodelis, neturintis vaidmens rodiklio (priešdėlio arba galininko galūnės).
skaitvardis
Žodelis, reiškiantis skaičių.
papildinys
Vaidmens rodiklis, kuris nurodo, kas yra tiesiogiai paveiktas veiksmo tarinio. Kartais mes kalbame apie "tiesioginį objektą", o ne "netiesioginis objektas". Šioje gramatikoje, "netiesioginis objektas" yra vadinamas al-adjekto. Įprastas (tiesioginis) objektas taip pat yra vadinamas "galiniko objektu". Netiesioginis objektas tradiciškai vadinamas taip pat ir "naudininko objektu".
dalyvis
Žodis, vaizduojantis veiksmą ar būseną tarsi savo veiksnio ar papildinioypatybę.
neveikiamoji rūšis
"Atvirkštinė" sakinio konstrukcija, kurioje tai, kas paprastai (veikiamojoje rūšyje) yra papildinys, tampa veiksniu.
sprogstamasis priebalsis
Priebalsis, kurį tariant sudaryta uždaruma įveikiama stipria iškvepiamo oro srove (pvz. p,t).
daugiskaita
Gramatinis skaičius: daugiau nei vienas.
vardinė tarinio dalis
Savarankiška sakinio dalis, apibūdinanti veiksnį arba papildinį veiksmažodžio pagalba.
tarinys
Pagrindinis sakinio veiksmažodis. Veiksmažodis, paprastai turintis veiksnį.
priešdėlis
Afiksas, kuris dedamas prieš žodžio šaknį.
prielinksnis
Žodelis, rodantis sekančios sakinio dalies reikšmę.
būtasis laikas
Veiksmažodžio forma, reiškianti veiksmą ar būseną būtajame laike.
esamasis laikas
Veiksmažodžio forma, reiškianti veiksmą ar būseną dabartiniame laike.
įvardis
Žodelis, kuris vartojamas vietoj daiktavardinės sakinio dalies.
vienaskaita
Gramatinė vienaskaitos forma.
veiksnys
Sakinio dalis, kuri (aktyviamesakinyje) parodo, kas atlieka tarinio veiksmą.
prijungiamasis juntukas
Žodelis, šalutinį sakinį prijungiantis prie pagrindinio.
daiktavardis
Žodis, pagrindiniame sakinyje galintis eiti veiksniu, papildiniu, šauksmininku, prieveiksmiu, epitetu, priedėliu arba vardine tarinio dalimi.
priesaga
Po šaknies esantis afiksas.
priedėlis
Tiesioginis (ne veiksmažodžio) aprašymas, kurio sąsaja su parašytu žodžiu rodo sakinio dalies rodiklis (prielinksnis arba galininko galūnė).
galininkinis
(apie veiksmažodį) Galintis turėti papildinį.
veiksmažodis
Žodis, kuris reiškia veiksmą ar būseną ir gali būti sakinio tariniu. Veiksmažodžiu taip pat laikoma bendratis, nors šis veiksmažodis paprastai negali eiti tariniu.
virpamasis priebalsis
Priebalsis, kurį tariant virpinamas liežuvio galiukas. Pvz. "r".
balsis
Garsas, kurį tariant oras be kliūčių eina pro atvirą burną ir kuris gali būti kirčiuojamas.
šauksmininkas
Sakinio dalis, parodanti, į ką nukreipta kalba.
liepiamoji nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka, kuri rodo, kad veiksmas ar būsena nėra reali, tik norima.
žodelis
Žodis, kuriam nereikalinga galūnė ir kuris gali gali sakinyje būti toks, koks yra.
Atgal į pradžią