Kas yra esperanto?
Tai yra kalba, labai tinkanti tarptautiniam bendravimui.
„Vidinė esperanto idėja: neutralios kalbos pagalba sugriauti sienas tarp genčių ir pripratinti žmones, kad kiekvienas savo artimajame matytų tik žmogų ir brolį."
Šią dirbtinę kalbą sukūrė Liudvikas Lazaras Zamenhofas. Jis sukūrė gramatiką, Europos kalbų pagrindu, su minimaliu išimčių kiekiu. Leksiką daugiausia sudaro romanų kalbų žodžiai, nors yra ir germanų bei kitų kalbų žodžių. Pirmasis naujosios kalbos vadovėlis pasirodė 1887 metais. Ji sukėlė visuomenės susidomėjimą, nuo kurio ir prasidėjo natūrali kalbos evoliucija bendruomenėje, kuri naudodama kalbą įvairioje aplinkoje, sukūrė kultūrą, susijusią su šia kalba. Po dviejų dešimtmečių gimė pirmieji vaikai, nuo gimimo kalbantys su savo tėvais esperanto kalba. Tad galima teigti, jog kalba, sukurta tarptautiniam bendravimui, kreolizavosi ir tapo esperanto diasporos kalba.
Kalbos pagrindą sudaro indoeuropiečių kalbų žodžiai, tačiau L. L. Zamenhofo tikslas buvo sukurti lengvai išmokstamą kalbą. Būtent todėl gramatika yra agliutinatyvi (būdinga turkų ir finougrų kalboms), o gilesniame lygyje kalba yra izoliacinė (kaip šiaurės kinų ir vietnamiečių kalbos). Tai reiškia, kad morfemos gali būti naudojamos kaip atskiri žodžiai. Esperanto gramatika yra visiškai reguliari, leidžianti sukurti gausybę žodžių, manipuliuojant žodžio šaknimi ir keturiasdešimčia afiksų (pavyzdžiui, iš šaknies san- (sveikas), galima sukurti žodžius: malsana (sergantis), malsanulo (ligonis), gemalsanuloj (abiejų lyčių ligoniai), malsanulejo (ligoninė), sanigilo (vaistai), saniĝinto (pasveikęs), sanigejo (gydymo vieta), malsaneto (nebaisi liga), malsanego (rimta liga), malsanegulo (didelis ligonis), sanstato (sveikatos stovis), sansento (savijauta), sanlimo (sveikatos riba), malsankaŭzanto (patogenas), kontraŭmalsanterapio (gydymas)...). Pagrindinės kalbos dalys (daiktavardžiai, veiksmažodžiai, būdvardžiai ir prieveiksmiai) turi galūnių sistemą, kuri leidžia atpažinti visas kalbos dalis. Sisteminė gramatika verčia kalbą lengvai išmokstama, o gebėjimas kurti naujus žodžius paverčia ją viena produktyviausių pasaulio kalbų, su neribotu žodžių kiekiu, galinčiu išreikšti vis naujas idėjas arba būsenas. Pavyzdžiui, galima parašyti fantastinį romaną apie išgalvotus stalo formos marsiečius ir pavadinti juos tablo (stalas), tablino (moteriškos lyties stalas), tablido (stalo palikuonis). Mes galime įsivaizduoti prietaisą, kuris supaprastina lytinį gyvenimą ir pavadinti jį sekssimpligilo (sekso paprastintojas), žmogų, kuris vaikšto užpakaliu į priekį - inversmarŝanto (vaikštantis užpakaliu į priekį), priemones nuo dogmatizmo - maldogmigilo (antidogmatizatorius) ir t.t.
Svarbiausi esperanto bruožai
Pagrindinė esperanto idėja: tolerancija ir pagarba kitų tautų ir kultūrų žmonėms. Bendravimas yra esminė tarpusavio supratimo dalis, o bendravimas neutralia kalba gali padėti pasijusti, kad žmonės "susitinka" vienodomis sąlygomis ir gerbdami vienas kitą.
Tarptautinė
esperanto labiausiai yra naudinga bendraujant skirtingų tautų žmonėms, kai jie neturi bendros gimtosios kalbos.
Neutrali
ji nepriklauso kuriai nors tautai ar šaliai, todėl ji ir yra neutrali kalba.
Lygiateisė
kai vartojama esperanto kalba, kalbos požiūriu yra jaučiama didesnė lygybė, negu, pavyzdžiui, angliškai kalbant su asmeniu, kurio anglų kalba yra gimtoji.
Gana nesudėtinga
dėl nesudėtingos kalbos struktūros ir žodžių darybos esperanto mokytis yra daug lengviau negu kitas kalbas.
Gyva
Esperanto vystosi ir gyvuoja lygiai taip pat kaip ir kitos kalbos, ir ja galima išsakyti visas žmogaus mintis ir jausmus.
Tiesioginis
Kiekvienas, kuris išmoksta Esperanto, turi didelius šansus pasiekti aukštą jos lygį ir tada, kalbiniu požiūriu, tuo pat metu bendrauti su visais, nepriklausomai nuo kalbinio fono.
Istorija
-
1878
Pabaigta pirmoji primityvi esperanto kalbos versija, Zamenhofo pavadinta Lingwe Uniwersala. Ji žymiai skyrėsi nuo dabartinės esperanto kalbos.
-
1887
Su žmonos pagalba Zamenhofas išleidžia pirmąją knygą (Unua Libro), pristatančią šiuolaikinę esperanto kalbą.
-
1889
Niurnberge išleidžiamas pirmasis esperantiškas žurnalas La Esperantisto, įsteigiamas pirmasis esperanto klubas.
-
1905
Pajūrio Bulonėje (Prancūzija) įvyksta pirmasis pasaulinis kongresas (Universala Kongreso), kuriame dalyvauja 688 dalyviai.
Išleidžiami "Esperanto kalbos pagrindai" (Fundamento de Esperanto). -
1908
Įsteigiama Pasaulinė esperanto asociacija (Universala Esperanto-Asocio).
-
1954
UNESCO užmezga konsultacinius santykius su Pasaulio esperanto asociacija. Pirmoji UNESCO rezoliucija.
-
1985
Antroji UNESCO rezoliucija. UNESCO skatina JTO nares įtraukti esperanto kalbą į mokyklų mokymo programas.
-
1987
6000 esperantininkų dalyvauja 72-ame Pasauliniame kongrese Varšuvoje, paminėdami esperanto šimtmetį.
-
2008
Esperantiška Vikipedijos versija pasiekia 100 000 straipsnių ribą.
-
2009
Atsiranda galimybė laikyti tarptautinius esperanto kalbos egzaminus trimis lygmenimis (B1, B2, C1) ir būti įvertintam keturiuose pagrindiniuose įgūdžiuose: skaitymo ir klausymo supratimo, bendravimo raštu ir žodžiu (pagal Bendrą Europos kalbų mokėjimo orientacinę sistemą).
-
2012
Google Translate įtraukia esperanto kalbą 64-u numeriu į savo kalbų sąrašą.
-
2015
Duolingo svetainėje atsirado Esperanto kalbos kursas anglakalbiams.
-
2016
Atsirado nauja lernu! versija
Gramatika
Abėcėlė
Štai esperanto abėcėlė. Kiekviena raidė visada tariama taip pat, o raidės žodyje rašomos taip, kaip tariamos. Paspauskite ant pavyzdžio, jeigu norite paklausyti tarimo.
- Aa mylėti
- Bb gražus
- Cc tikslas
- Ĉĉ šokoladas
- Dd duoti
- Ee vienodas
- Ff lengvas, nesudėtingas
- Gg didelis
- Ĝĝ mėgautis
- Hh valanda
- Ĥĥ choras
- Ii vaikas
- Jj jaunas
- Ĵĵ žurnalas
- Kk kava
- Ll šalis
- Mm jūra
- Nn naktis
- Oo auksas
- Pp taika
- Rr greitas
- Ss šokti (šuolį)
- Ŝŝ laivas
- Tt diena
- Uu miestas
- Ŭŭ automobilis
- Vv gyvenimas
- Zz zebras
Daiktavardžiai
Visi daiktavardžiai esperanto kalboje baigiasi galūne -o. (Daiktavardžiais pavadinami daiktai, dalykai.)
- namas
- knyga
Daugiskaita
Sudarydami daugiskaitą, paprasčiausiai pridėkite raidę -j:
- namai
- knygos
Papildinys
Esperanto kalboje tiesioginį papildinį sakinyje nurodome pridėję raidę -n. Tai leidžia keisti žodžių tvarką sakinyje nepakeičiant sakinio prasmės. (Tiesioginis papildinys yra tas, kurį tiesiogiai liečia veiksmas.)
- Šuo myli katiną.
- Katinas myli šunį.
Būdvardžiai
Visi būdvardžiai esperanto kalboje sudaromi pridedant galūnę -a. (Būdvardžiai naudojami apibūdinant daiktavardžius.)
- aukštas
- gražus
Priešdėliai
Žiūrėkite! Pridėję priešdėlį mal-, gausite priešingos reikšmės žodį.
- žemas
- negražus, bjaurus
mal- yra vienas iš priešdėlių. Jie pridedami kuriant naujus žodžius. Esperanto kalboje egzistuoja 10 įvairių priešdėlių.
Priesagos
Vienas iš būdų naujiems žodžiams sudaryti - naudoti priesagas. Pavyzdžiui, priesaga -et- ką nors sumažina.
- namelis, namukas
- knygelė, knygutė
-et- yra viena iš priesagų. Jos pridedamos kuriant naujus žodžius. Esperanto kalboje yra 31 priesaga.
Veiksmažodžiai
Veiksmažodžiai, aišku, yra labai svarbūs, bet pamatysite, kad jie esperanto kalboje yra visai paprasti. (Veiksmažodžiai parodo veiksmą ar būsenos kitimą.)
- žaisti, groti
- juoktis
Veiksmažodžių formos
Bendraties galūnė yra -i. Esamojo laiko veiksmažodžiai turi galūnę -as, būtojo - -is, o būsimojo - -os. Veiksmažodžiai nekaitomi nei asmenimis nei skaičiais!
- aš esu
- aš buvau
- aš būsiu
- tu esi (jūs esate)
- tu buvai (jūs buvote)
- tu būsi (jūs būsite)
- jis yra
- jis buvo
- jis bus
- ji yra
- ji buvo
- ji bus
- jis, ji yra
- jis, ji buvo
- jis, ji bus
- mes esame
- mes buvome
- mes būsime
- jie, jos yra
- jie, jos buvo
- jie, jos bus
Prieveiksmiai
Prieveiksmiai sudaromi naudojant galūnę -e. (Prieveiksmiais apibūdinami veiksmažodžiai.)
- tyliai
- greitai