Štai trumpi paaiškinimai svarbiausių gramatikos terminų, naudojamų šiame gramatikos aprašyme. Paaiškinimai sudaryti atsižvelgiant į Esperanto gramatiką. Kituose aprašuose apie gramatiką (apie Esperanto ar apie kitas kalbas) gali būti naudojami šiek tiek kitokie terminai. Terminai lernu!-gramatikos aprašyme daugiau ar mažiau orientuojasi į Kolocsay ir Waringhien gramatikos „Plena Analiza Gramatiko" naudojimą.
- adjektivo (būdvardis)
- Žodis, apibūdinantis daiktavardį arba daiktavardinį žodelį.
- adjekto (aplinkybė)
- Sakinio dalis, kuri parodo, kokiu būdu, kurioje vietoje, kuriuo laiku, kokiu tikslu ir t.t. vyksta tarinio veiksmas (ar būsena). Kiekviena sakinio dalis išskyrus tarinį, veiksnį, papildinį ir vardinę tarinio dalį, yra aplinkybė.
- adverbo (prieveiksmis)
- Žodis, apibūdinantis tai, kas nėra daiktavardis arba daiktavardinis žodelis (t.y. veiksmažodį, būdvardį, būdvardinį žodelį, kitą prieveiksmį, prieveiksminį žodelį arba visą frazę).
- afikso (afiksas)
- Šaknis, daugiausiai naudojama sudurtinių žodžių sudaryme:priesaga arba priešdėlis.
- afrikato (afrikata)
- Priebalsis prasidedantis uždaruma, o baigiamas pūtimu.
- aktivo (aktyvas (veikiamoji rūšis))
- Paprasta sakinio dalis, kurioje veiksnys yra tas, kuris atlieka tarinio veiksmą. Žiūrėkite pasyvas (neveikiamoji rūšis).
- akuzativo (galininkas)
- Galūnė -N.
- apozicio (priedėlis)
- Sakinio dalis, kuri (paprastai) eina iškart po kitos sakinio dalies ir apibūdina tą patį dalyką kitais žodžiais.
- epiteto (epitetas)
- Būdvardis, būdvardinis žodelis, prieveiksmis ar prieveiksminis žodelis, kuris tiesiogiai apibūdina kitą žodį.
- finitivo (finityvas)
- Veiksmažodžio forma, kuri gali būti naudojama kaip tarinys.
- frikativo (frikatyvas, pučiamasis priebalsis)
- Priebalsis, kurį tariant susidariusi ankštuma įveikiama išpučiant orą (pvz. f, v, s, z, sx, jx, h, j).
- futuro (būsimasis laikas)
- Veiksmažodžio forma, reiškianti veiksmą ar būseną būsimajame laike.
- imperativo (liepiamoji nuosaka)
- Veiksmažodžio nuosaka, reiškianti paliepimą (vienas liepiamosios nuosakosvartojimo būdų Esperanto kalboje).
- indikativo (tiesioginė nuosaka)
- Veiksmažodžio nuosaka, parodanti tikrovišką, realų veiksmą ar būseną.
- infinitivo (bendratis)
- Veiksmažodžio nuosaka, neutraliai nusakanti veiksmą ar būseną nenurodant, ar kalbama apie realybę, norą ar įsivaizdavimą.
- interjekcio (jaustukas)
- Šaukiamasis žodelis.
- kondicionalo (tariamoji nuosaka)
- Veiksmažodžio nuosaka, reiškianti nerealius, įsivaizduojamus ar išgalvotus veiksmus ar būsenas.
- konjunkcio (jungtukas)
- Žodelis, jungiantis sakinio dalis, vaidinančius sakinyje tą patį vaidmenį.
- konsonanto (priebalsis)
- Kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
- lateralo (lateralinis priebalsis)
- Priebalsis, kurį tariant liežuvio galas prispaudžiamas prie dantų ar alveolių, o oro srovė eina liežuvio šonais, pvz., „l".
- modo (nuosaka)
- Viena veiksmažodžio kategorijų, reiškianti įvairią kalbėtojo nuostatą pasakyto dalyko atžvilgiu. Veiksmažodžių nuosakos Esperanto kalboje yra bendratis, tiesioginė nuosaka, liepiamoji nuosaka ir tariamoji nuosaka.
- nazalo (nosinis garsas)
- Priebalsis, kurį tariant burna uždaryta, o oras eina per nosį, pvz., "m".
- negacio (neiginys)
- Neigiamasis žodelis.
- netransitiva (negalininkinis)
- (apie veiksmažodį) Negalintis turėti papildinio.
- nominativo (vardininko linksnis)
- Daiktavardis arba daiktavardinis žodelis, neturintis vaidmens rodiklio (priešdėlio arba galininko galūnės).
- numeralo (skaitvardis)
- Žodelis, reiškiantis skaičių.
- objekto (papildinys)
- Vaidmens rodiklis, kuris nurodo, kas yra tiesiogiai paveiktas veiksmo tarinio. Kartais mes kalbame apie "tiesioginį objektą", o ne "netiesioginis objektas". Šioje gramatikoje, "netiesioginis objektas" yra vadinamas al-adjekto. Įprastas (tiesioginis) objektas taip pat yra vadinamas "galiniko objektu". Netiesioginis objektas tradiciškai vadinamas taip pat ir "naudininko objektu".
- participo (dalyvis)
- Žodis, vaizduojantis veiksmą ar būseną tarsi savo veiksnio ar papildinioypatybę.
- pasivo (neveikiamoji rūšis)
- "Atvirkštinė" sakinio konstrukcija, kurioje tai, kas paprastai (veikiamojoje rūšyje) yra papildinys, tampa veiksniu.
- plozivo (sprogstamasis priebalsis)
- Priebalsis, kurį tariant sudaryta uždaruma įveikiama stipria iškvepiamo oro srove (pvz. p,t).
- pluralo (daugiskaita)
- Gramatinis skaičius: daugiau nei vienas.
- predikativo (vardinė tarinio dalis)
- Savarankiška sakinio dalis, apibūdinanti veiksnį arba papildinį veiksmažodžio pagalba.
- predikato (tarinys)
- Pagrindinis sakinio veiksmažodis. Veiksmažodis, paprastai turintis veiksnį.
- prefikso (priešdėlis)
- Afiksas, kuris dedamas prieš žodžio šaknį.
- prepozicio (prielinksnis)
- Žodelis, rodantis sekančios sakinio dalies reikšmę.
- preterito (būtasis laikas)
- Veiksmažodžio forma, reiškianti veiksmą ar būseną būtajame laike.
- prezenco (esamasis laikas)
- Veiksmažodžio forma, reiškianti veiksmą ar būseną dabartiniame laike.
- pronomo (įvardis)
- Žodelis, kuris vartojamas vietoj daiktavardinės sakinio dalies.
- singularo (vienaskaita)
- Gramatinė vienaskaitos forma.
- subjunkcio (prijungiamasis juntukas)
- Žodelis, šalutinį sakinį prijungiantis prie pagrindinio.
- substantivo (daiktavardis)
- Žodis, pagrindiniame sakinyje galintis eiti veiksniu, papildiniu, šauksmininku, prieveiksmiu, epitetu, priedėliu arba vardine tarinio dalimi.
- sufikso (priesaga)
- Po šaknies esantis afiksas.
- suplemento (priedėlis)
- Tiesioginis (ne veiksmažodžio) aprašymas, kurio sąsaja su parašytu žodžiu rodo sakinio dalies rodiklis (prielinksnis arba galininko galūnė).
- transitiva (galininkinis)
- (apie veiksmažodį) Galintis turėti papildinį.
- verbo (veiksmažodis)
- Žodis, kuris reiškia veiksmą ar būseną ir gali būti sakinio tariniu. Veiksmažodžiu taip pat laikoma bendratis, nors šis veiksmažodis paprastai negali eiti tariniu.
- vibranto (virpamasis priebalsis)
- Priebalsis, kurį tariant virpinamas liežuvio galiukas. Pvz. "r".
- vokalo (balsis)
- Garsas, kurį tariant oras be kliūčių eina pro atvirą burną ir kuris gali būti kirčiuojamas.
- vokativo (šauksmininkas)
- Sakinio dalis, parodanti, į ką nukreipta kalba.
- volitivo (liepiamoji nuosaka)
- Veiksmažodžio nuosaka, kuri rodo, kad veiksmas ar būsena nėra reali, tik norima.
- vorteto (žodelis)
- Žodis, kuriam nereikalinga galūnė ir kuris gali gali sakinyje būti toks, koks yra.