Galūnės -o apostrofa
Daiktavardžio galūnę -O galima praleisti. Tada vietoj jos rašomas apostrofas. Tačiau praleisti -O galima tik tada, kai po jos neina -J arba -N. Kalbant kirtis lieka ant to paties balsio, tarsi -O būtų savo vietoje:
- turmento → turment' (turmEnt')
- historio → histori' (historI')
- metroo → metro' (metrO').
- ĉielo → ĉiel' (ĉiEl').
Negalima rašyti apostrofo vietoj galūnės -A, galūnės -E arba veiksmažodžio galūnės. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad apostrofas nerašomas vietoj -ON, -OJ ir -OJN. Har' visada reiškia haro, niekada haron, haroj arba harojn.
Koreliatyvuose, kurie baigiasi -O, galūnė "-o" nėra tikra galūnė -O ir todėl vietoj jos negalima dėti apostrofo. Taigi, negalima rašyti ki', ti', i', ĉi', neni' vietoj kio, tio, io, ĉio, nenio.
Apostrofas žodelyje la
Balsė "a" žymimajame artikelyje la gali būti praleista ir pakeista apostrofu → l'. Tokią sutrumpintą formą patartina vartoti tik po prielinksnių, besibaigiančių balse: ĉe l', tra l', pro l':
- Liberigu nin Dio, de l' sovaĝaj Normandoj! - Išlaisvink mus, Dieve, nuo laukinių normanų!
Atkreipkite dėmesį, kad l' rašomas kaip atskiras žodis: de l' maro (ne de l'maro', nei del' maro).
Dažniausiai poezijoje
Apostrofaj dažniausiai vartojami poezijoje, vengiant per daug balsių.
Post longa migrado sur dorna la voj'
Minacis nin ondoj de l' maro;
Sed venkis ni ilin kaj velas kun ĝoj'
Al verda haven' de l' homaro.
Post longa batalo, maldolĉa turment'
La stela standardo jam flirtas en vent'.
Įprastoje šnekoje apostrofų apskritai beveik nepasitaiko.
Dank' al
Apostrofas taip pat tradiciškai vartojamas posakyje dank' al, kuris rodo kažko gero priežastį, = "pro la (favora) influo de". Dank' al vartojamas visoje kalboje, taip pat ir šnekamojoje:
- Jes, dank' al Dio, ĉio estas en bona ordo. - Taip, ačiū Dievui, viskas tvarkoje.
- Dank' al lia instruado mi sukcesis en la ekzameno. - Jo mokymo dėka gerai išlaikiau egzaminą.
Galima vartoti danke al, reikšmė lieka ta pati.
Un'
Kai skaičiuojamas taktas, ritmas i.p., galima vartoti sutrumpintą skaitvardžio unu formą:
- Un'! du! un'! du! — La soldatoj marŝis. = Unu! du!... - Viens, du! Viens du! - Kareiviai žygiavo.
- "Un', du, tri, kvar", li kalkulis laŭte. = Unu, du... - "Viens, du, trys, keturi", jis garsiai skaičiavo.
Un' gali būti vartojamas kaip savarankiškas, tarsi šaukiamasis žodis, kaip antai prieš tai parodytuose pavyzdžiuose. Jis nevartojamas įprastuose sakiniuose. Nesakoma, pvz.: Mi havas nur un' amikon. Reikia sakyti: Mi havas nur unu amikon.