Į turinį

Kas yra esperanto?

Tai yra kalba, labai tinkanti tarptautiniam bendravimui.

Esperanto?

„Vidinė esperanto idėja: neutralios kalbos pagalba sugriauti sienas tarp genčių ir pripratinti žmones, kad kiekvienas savo artimajame matytų tik žmogų ir brolį."

L.L. Zamenhofas, 1912

Šią dirbtinę kalbą sukūrė Liudvikas Lazaras Zamenhofas. Jis sukūrė gramatiką, Europos kalbų pagrindu, su minimaliu išimčių kiekiu. Leksiką daugiausia sudaro romanų kalbų žodžiai, nors yra ir germanų bei kitų kalbų žodžių. Pirmasis naujosios kalbos vadovėlis pasirodė 1887 metais. Ji sukėlė visuomenės susidomėjimą, nuo kurio ir prasidėjo natūrali kalbos evoliucija bendruomenėje, kuri naudodama kalbą įvairioje aplinkoje, sukūrė kultūrą, susijusią su šia kalba. Po dviejų dešimtmečių gimė pirmieji vaikai, nuo gimimo kalbantys su savo tėvais esperanto kalba. Tad galima teigti, jog kalba, sukurta tarptautiniam bendravimui, kreolizavosi ir tapo esperanto diasporos kalba.

Kalbos pagrindą sudaro indoeuropiečių kalbų žodžiai, tačiau L. L. Zamenhofo tikslas buvo sukurti lengvai išmokstamą kalbą. Būtent todėl gramatika yra agliutinatyvi (būdinga turkų ir finougrų kalboms), o gilesniame lygyje kalba yra izoliacinė (kaip šiaurės kinų ir vietnamiečių kalbos). Tai reiškia, kad morfemos gali būti naudojamos kaip atskiri žodžiai. Esperanto gramatika yra visiškai reguliari, leidžianti sukurti gausybę žodžių, manipuliuojant žodžio šaknimi ir keturiasdešimčia afiksų (pavyzdžiui, iš šaknies san- (sveikas), galima sukurti žodžius: malsana (sergantis), malsanulo (ligonis), gemalsanuloj (abiejų lyčių ligoniai), malsanulejo (ligoninė), sanigilo (vaistai), saniĝinto (pasveikęs), sanigejo (gydymo vieta), malsaneto (nebaisi liga), malsanego (rimta liga), malsanegulo (didelis ligonis), sanstato (sveikatos stovis), sansento (savijauta), sanlimo (sveikatos riba), malsankaŭzanto (patogenas), kontraŭmalsanterapio (gydymas)...). Pagrindinės kalbos dalys (daiktavardžiai, veiksmažodžiai, būdvardžiai ir prieveiksmiai) turi galūnių sistemą, kuri leidžia atpažinti visas kalbos dalis. Sisteminė gramatika verčia kalbą lengvai išmokstama, o gebėjimas kurti naujus žodžius paverčia ją viena produktyviausių pasaulio kalbų, su neribotu žodžių kiekiu, galinčiu išreikšti vis naujas idėjas arba būsenas. Pavyzdžiui, galima parašyti fantastinį romaną apie išgalvotus stalo formos marsiečius ir pavadinti juos tablo (stalas), tablino (moteriškos lyties stalas), tablido (stalo palikuonis). Mes galime įsivaizduoti prietaisą, kuris supaprastina lytinį gyvenimą ir pavadinti jį sekssimpligilo (sekso paprastintojas), žmogų, kuris vaikšto užpakaliu į priekį - inversmarŝanto (vaikštantis užpakaliu į priekį), priemones nuo dogmatizmo - maldogmigilo (antidogmatizatorius) ir t.t.

Svarbiausi esperanto bruožai

Pagrindinė esperanto idėja: tolerancija ir pagarba kitų tautų ir kultūrų žmonėms. Bendravimas yra esminė tarpusavio supratimo dalis, o bendravimas neutralia kalba gali padėti pasijusti, kad žmonės "susitinka" vienodomis sąlygomis ir gerbdami vienas kitą.

Tarptautinė

esperanto labiausiai yra naudinga bendraujant skirtingų tautų žmonėms, kai jie neturi bendros gimtosios kalbos.

Neutrali

ji nepriklauso kuriai nors tautai ar šaliai, todėl ji ir yra neutrali kalba.

Lygiateisė

kai vartojama esperanto kalba, kalbos požiūriu yra jaučiama didesnė lygybė, negu, pavyzdžiui, angliškai kalbant su asmeniu, kurio anglų kalba yra gimtoji.

Gana nesudėtinga

dėl nesudėtingos kalbos struktūros ir žodžių darybos esperanto mokytis yra daug lengviau negu kitas kalbas.

Gyva

Esperanto vystosi ir gyvuoja lygiai taip pat kaip ir kitos kalbos, ir ja galima išsakyti visas žmogaus mintis ir jausmus.

Tiesioginis

Kiekvienas, kuris išmoksta Esperanto, turi didelius šansus pasiekti aukštą jos lygį ir tada, kalbiniu požiūriu, tuo pat metu bendrauti su visais, nepriklausomai nuo kalbinio fono.

Istorija

  • 1878

    Pabaigta pirmoji primityvi esperanto kalbos versija, Zamenhofo pavadinta Lingwe Uniwersala. Ji žymiai skyrėsi nuo dabartinės esperanto kalbos.

  • 1887

    Su žmonos pagalba Zamenhofas išleidžia pirmąją knygą (Unua Libro), pristatančią šiuolaikinę esperanto kalbą.

  • 1889

    Niurnberge išleidžiamas pirmasis esperantiškas žurnalas La Esperantisto, įsteigiamas pirmasis esperanto klubas.

  • 1905

    Pajūrio Bulonėje (Prancūzija) įvyksta pirmasis pasaulinis kongresas (Universala Kongreso), kuriame dalyvauja 688 dalyviai.
    Išleidžiami "Esperanto kalbos pagrindai" (Fundamento de Esperanto).

  • 1908

    Įsteigiama Pasaulinė esperanto asociacija (Universala Esperanto-Asocio).

  • 1954

    UNESCO užmezga konsultacinius santykius su Pasaulio esperanto asociacija. Pirmoji UNESCO rezoliucija.

  • 1985

    Antroji UNESCO rezoliucija. UNESCO skatina JTO nares įtraukti esperanto kalbą į mokyklų mokymo programas.

  • 1987

    6000 esperantininkų dalyvauja 72-ame Pasauliniame kongrese Varšuvoje, paminėdami esperanto šimtmetį.

  • 2002

    Paleidžiama lernu! - didžiausia nemokama interneto svetainė esperanto kalbos mokymuisi.

  • 2008

    Esperantiška Vikipedijos versija pasiekia 100 000 straipsnių ribą.

  • 2009

    Atsiranda galimybė laikyti tarptautinius esperanto kalbos egzaminus trimis lygmenimis (B1, B2, C1) ir būti įvertintam keturiuose pagrindiniuose įgūdžiuose: skaitymo ir klausymo supratimo, bendravimo raštu ir žodžiu (pagal Bendrą Europos kalbų mokėjimo orientacinę sistemą).

  • 2012

    Google Translate įtraukia esperanto kalbą 64-u numeriu į savo kalbų sąrašą.

  • 2015

    Duolingo svetainėje atsirado Esperanto kalbos kursas anglakalbiams.

  • 2016

    Atsirado nauja lernu! versija

Esperanto kalba yra...

  • 1 skyrius

    Esperanto kalba yra naudinga visiems.

  • 2 skyrius

    Esperanto yra kalba su daug funkcijų.

  • 3 skyrius

    Esperanto kalba yra naudojama įvairiais reikalais.

  • 4a skyrius

    Esperanto kalba yra išmokstama ir išmoktina kalba.

  • 4b skyrius

    Esperanto kalba yra išmokstama ir išmoktina kalba.

  • 5 skyrius

    Esperanto yra kalba su spalvingu judėjimu.

  • 6 skyrius

    Esperanto yra ateities kalba.

Gramatika

Abėcėlė

Štai esperanto abėcėlė. Kiekviena raidė visada tariama taip pat, o raidės žodyje rašomos taip, kaip tariamos. Paspauskite ant pavyzdžio, jeigu norite paklausyti tarimo.

  • Aa ami mylėti
  • Bb bela gražus
  • Cc celo tikslas
  • Ĉĉ ĉokolado šokoladas
  • Dd doni duoti
  • Ee egala vienodas
  • Ff facila lengvas, nesudėtingas
  • Gg granda didelis
  • Ĝĝ ĝui mėgautis
  • Hh horo valanda
  • Ĥĥ ĥoro choras
  • Ii infano vaikas
  • Jj juna jaunas
  • Ĵĵ ĵurnalo žurnalas
  • Kk kafo kava
  • Ll lando šalis
  • Mm maro jūra
  • Nn nokto naktis
  • Oo oro auksas
  • Pp paco taika
  • Rr rapida greitas
  • Ss salti šokti (šuolį)
  • Ŝŝ ŝipo laivas
  • Tt tago diena
  • Uu urbo miestas
  • Ŭŭ aŭto automobilis
  • Vv vivo gyvenimas
  • Zz zebro zebras

Daiktavardžiai

Visi daiktavardžiai esperanto kalboje baigiasi galūne -o. (Daiktavardžiais pavadinami daiktai, dalykai.)

  • domo namas
  • libro knyga

Daugiskaita

Sudarydami daugiskaitą, paprasčiausiai pridėkite raidę -j:

  • domoj namai
  • libroj knygos

Papildinys

Esperanto kalboje tiesioginį papildinį sakinyje nurodome pridėję raidę -n. Tai leidžia keisti žodžių tvarką sakinyje nepakeičiant sakinio prasmės. (Tiesioginis papildinys yra tas, kurį tiesiogiai liečia veiksmas.)

  • La hundo amas la katon Šuo myli katiną.
  • La kato amas la hundon Katinas myli šunį.

Būdvardžiai

Visi būdvardžiai esperanto kalboje sudaromi pridedant galūnę -a. (Būdvardžiai naudojami apibūdinant daiktavardžius.)

  • alta aukštas
  • bela gražus

Priešdėliai

Žiūrėkite! Pridėję priešdėlį mal-, gausite priešingos reikšmės žodį.

  • malalta žemas
  • malbela negražus, bjaurus

mal- yra vienas iš priešdėlių. Jie pridedami kuriant naujus žodžius. Esperanto kalboje egzistuoja 10 įvairių priešdėlių.

Priesagos

Vienas iš būdų naujiems žodžiams sudaryti - naudoti priesagas. Pavyzdžiui, priesaga -et- ką nors sumažina.

  • dometo namelis, namukas
  • libreto knygelė, knygutė

-et- yra viena iš priesagų. Jos pridedamos kuriant naujus žodžius. Esperanto kalboje yra 31 priesaga.

Veiksmažodžiai

Veiksmažodžiai, aišku, yra labai svarbūs, bet pamatysite, kad jie esperanto kalboje yra visai paprasti. (Veiksmažodžiai parodo veiksmą ar būsenos kitimą.)

  • ludi žaisti, groti
  • ridi juoktis

Veiksmažodžių formos

Bendraties galūnė yra -i. Esamojo laiko veiksmažodžiai turi galūnę -as, būtojo - -is, o būsimojo - -os. Veiksmažodžiai nekaitomi nei asmenimis nei skaičiais!

  • mi estas aš esu
  • mi estis aš buvau
  • mi estos aš būsiu
  • vi estas tu esi (jūs esate)
  • vi estis tu buvai (jūs buvote)
  • vi estos tu būsi (jūs būsite)
  • li estas jis yra
  • li estis jis buvo
  • li estos jis bus
  • ŝi estas ji yra
  • ŝi estis ji buvo
  • ŝi estos ji bus
  • ĝi estas jis, ji yra
  • ĝi estis jis, ji buvo
  • ĝi estos jis, ji bus
  • ni estas mes esame
  • ni estis mes buvome
  • ni estos mes būsime
  • ili estas jie, jos yra
  • ili estis jie, jos buvo
  • ili estos jie, jos bus

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai sudaromi naudojant galūnę -e. (Prieveiksmiais apibūdinami veiksmažodžiai.)

  • silente tyliai
  • rapide greitai

Ar norėtum išmokti dar?

Pradėti mokytis

Atgal į pradžią