Cia yra mano kuklus bandymas apskaiciuoti Esperanto vartotoju skaiciu.
Tame faile yra apskaiciuota, kokia dalis skirtingomis kalbomis kalbanciu zmoniu yra Wiki portalo registruoti nariai. Kaip matome is D stulpelio, sis skaicius gerokai svyruoja, priklausomai nuo salies - nuo 2.05% norvegiskai kalbanciu iki 0.05% kiniskai kalbanciu. Jeigu manes nepaveda penktos klases matematikos zinios , zinodami Esperanto kalbanciu Wiki vartotoju kieki ir numate, kokia dalis Esperantininku yra Wiki nariai, galetume apskaiciuoti, kiek is viso yra Esperanto kalbanciu zmoniu. Esperanto kalbanciu Wiki nariu skaiciu galima suzinoti tiksliai, nes sie duomenys yra skelbiami viesai - siai dienai, Wiki yra uzsiregistrave 10766 vartotojai, kurie laiko save kalbanciais Esperanto.
Siek tiek sudetingiau yra numatyti, kokia Esperantininku dalis yra registruoti Wiki vartotojai. Tame faile as apskaiciavau tris variantus.
1. Laikoma, kad tarp Esperantininku Wiki nariu proporcija yra lygi kitu kalbu vidurkiui, t.y. 0.48%. Padalinam 10766 is 0.0048 ir gauname, kad pasaulyje turetu buti apie 2.26 mln. Esperantininku. Kas yra netgi siek tiek daugiau, nei virsutine riba, nurodoma Wikipedijos straipsnyje, kuriame teigiama, kad Esperantininku turetu buti tarp 100 tukst ir 2 mln. (sakyciau, didoka paklaida ).
2. Kadangi pirmos ir paskutines trys salys gana stipriai issiskiria is konteksto, pabandziau apskaiciuoti visu kalbu vidurki be siu krastutiniu reiksmiu. Gavosi dar daugiau - apie 3 mln. Esperantininku.
3. Su pirmais dviem skaiciavimo variantais gali buti tokia problema, kad Esperantininkai yra gerokai aktyvesni interneto (tame tarpe ir Wiki) vartotojai, nei vidutinis zmogus. Todel as pabandziau Esperantinku kieki apskaiciuoti, imdamas paciu aktyviausiu Wiki dalyviu - norvegu santyki (2.05%). Pagal si metoda gavosi, kad esperantininku turetu buti truputi daugiau, nei 0.5 mln. Vistiek nemazai, sakyciau

Beje, si nedideli tyrima atlikau, noredamas isbandyti Google docs tinkamuma realiam darbui. Ir likau siek tiek nuviltas. Zinoma, irankis yra veikiantis, kazka nesudetingo su juo padaryti imanoma, bet mano poreikiams to dar neuztenka

Ho! Mi preskaux forgesis prezenti min mem.
Saluton, mi estas Vilius

Gal zinote kitu panasiu skaiciavimu? Butu idomu palyginti rezultatus.

Okay, out of boredom:

Ne, kadangi lernu.net mėgsta Esperantinikai, pažiūrim lernu.net statistiką
http://www.alexa.com/data/details/traffic_details/...

Taigi, kadangi yra interneto vartotojų, kurie naudojasi lernu, 0.00054%, o internete yra 1,463,632,361 vartotojų (http://en.wikipedia.org/wiki/Global_internet_usage) tai sudauginame skaičius ir gauna 790, apytiksliai 800 tkst. žmonių.

exquis:Taigi, kadangi yra interneto vartotojų, kurie naudojasi lernu, 0.00054%, o internete yra 1,463,632,361 vartotojų (http://en.wikipedia.org/wiki/Global_internet_usage) tai sudauginame skaičius ir gauna 790, apytiksliai 800 tkst. žmonių.

(1463632361*0.00054/100) = 7903. Techniskai kalbant..

Mano manymu labiausiai tikrovę atspinditys skaičiai svyruoja apie du milijonus.
Dar galima literatūroje užtikti visokių paskaičiavimų: nuo 1 milijono iki 15 milijonų esperanto kalbos adeptų.

Šaltinis:
http://www.esperantousa.hypermart.net/posters/QA...

Man irgi skaicius apie 1-2 mln atrodo arti realybes. Taciau 15 mln - tai jau tikrai perlenkta lazda. Gerai, kad zmones myli Esperanto ir nori ja parodyti is geresnes puses, bet persistengti nereiketu

Beje, dar kitas idomus klausimas: kaip manote, kiek pasaulyje turetu buti Esperanto kalbetoju, kad susidarytu kritine mase? T.y. butu pasiektas toks kalbanciuju kiekis, kad si kalba butu, jei ne visuotinai paplitusi, tai bent jau visuotinai pripazinta. 5% pasaulio populiacijos? 10%?..

Ir dar, kalbant apie skaicius.. Kodel Lernu yra toks populiarus tarp lietuviu?
Pagal statistika, Lernu yra uzsiregistrave 1956 lietuviai. Tai yra daugiau, nei kinu, meksikieciu, kanadieciu, britu ir tt. Ar tai reiskia, kad Esperanto Lietuvoje yra labiau paplitusi, nei kitur, ar tiesiog Lernu kazkas labai reklamavo Lietuvoje? Jei pastarasis variantas, idomu butu suzinoti kaltininkus

Man irgi yra idomu, kodėl palyginus daug lietuvių yra prisiregistravę lernu puslapiuose?
Na, esperanto tikrai Lietuvoje mėgaujasi pagarba. Be to Lietuva yra kaip ir Esperanto lopšys, gimtinė:
Juk už kauniečio pinigus ir išvydo pasaulį internacia lingvo. Veisiejuose ji buvo nupoliruota. Balstogėje (Balstogė įeina į istorinę Lietuvą) užgimė idėja. Tad natūralu, kad lietuviai domisi esperanto kalba ir registruojasi lernu puslapiuose.

Nustatyti esperantiškai kalbančiųjų skaičių yra sunku: nera tokios esperanto valstybės, kurioje esperantininkai gyventų kompaktiškai taip palengvidami skaičiavimus. Esperantininkai paplitę po visą pasaulį, mokosi savarankiškai...
Vikipedijoje užtikau straipsnių apie kalbančiųjų esperanto skaičių.
http://eo.wikipedia.org/wiki/Nombro_de_Esperanto...
http://eo.wikipedia.org/wiki/Esperanto#Parolantaro

Kritinė esperanto kalbos masė galėtų pradėti formuotis tada, kai žmonėms ji taptų kasdieniniame gyvenime reikalinga, t.y. jos mokytų mokyklose, ji būtų vartojama tarptautinėje prekyboje, tarptautiniose santykiuose, ar ja būtų spausdinamos prekių anotacijos. Va čia reikėtų kokių nors politinių sprenimų: sakykim įvesti esperanto į Europos parlamentą, ar kad kažkiek valstybių susitartų įvesti esperanto į mokyklas. Bet esperanto populiarėjimas nebūtų palankus anglų kalbai, Anglijai, nes iš anglų kalbos mokymo ir visokių anglų kalbos vadovėlių leidybos gaunas nemažas biznis. Būtų nekas jį prarasti. Patys anglai, amerikiečiai būtų priversti mokytis esperanto, ja kalbėti taip prarasdami priveligijuotą padėtį.
Anglų kalba dabar dominuoja todėl, kad Anglija buvo galingiausia kolonijinė valstybė. Vėliau prie anglų kalbos populiarinimo prisidėjo JAV politinė ir prekybinė hegemonija. Be to pusę anglų kalbos kalbėtojų dalį sudaro ne kaip gimtosios kalbos kalbėtojai t.y. ją išmokę mokyklose, savarankiškai ir pan.
Jei kas galvoja, kad jam užtenka vienos anglų kalbos, tai jis turi žinoti, jog egzistuoja mažiausiai devynios anglų kalbos atmainos: visokios amerikos anglų kalba, Kanados anglų, Australijos anglų, Indijos, Anglijos anglų kalba. Formuojasi ir Europos anglų kalba, kuria yra kalbama kaip užsienio anglų kalba.

http://eo.wikipedia.org/wiki/Angla_lingvo

Taigi esperanto galėtų tapti pasauline dėl tokių pat priežasčių kaip kažkada pasaulinėmis kalbomis tapo lotynų, prancūzų, o dabar ir anglų.

vincas:Juk už kauniečio pinigus ir išvydo pasaulį internacia lingvo.

Idomu. Niekad apie tai negirdejau.

vincas:Vikipedijoje užtikau straipsnių apie kalbančiųjų esperanto skaičių.

Panasu, kad mano burimas is Wikipedijos duomenu nebuvo visai pro sali . Jusu duotuose saltiniuose taip pat minimi panasus skaiciai - nuo 500 tukst iki poros milijonu.

vincas:Kritinė esperanto kalbos masė galėtų pradėti formuotis tada, kai žmonėms ji taptų kasdieniniame gyvenime reikalinga[..]

Bet cia gaunasi uzburtas ratas, nes tam, kad kalba zmonems butu reikalinga kasdieniniame gyvenime, ja jau turi kalbeti kazkoks skaicius kitu zmoniu. Mano klausimas ir buvo apie si skaiciu. Kiek zmoniu turetu kalbeti Esperanto, kad kitiems si kalba pradetu atrodyti reikalinga?

vincas:Bet esperanto populiarėjimas nebūtų palankus anglų kalbai, Anglijai, nes iš anglų kalbos mokymo ir visokių anglų kalbos vadovėlių leidybos gaunas nemažas biznis.

Nemanau, kad esme cia yra biznyje. Kalbos mokymas tikrai nera gyvybiskai svarbi ekonomikos saka nei JK, nei JAV.. Tai greiciau patogumo klausimas. Vaje, as irgi buciau visai patenkintas, jei visas pasaulis is kailio nertusi bandydamas kalbeti lietuviskai. Kaip patogu!

vincas:Patys anglai, amerikiečiai būtų priversti mokytis esperanto, ja kalbėti taip prarasdami priveligijuotą padėtį.

Taciau norint, kad susidarytu kritine mase, vistiek tektu kazkaip itikinti anglakalbius mokytis Esperanto. Kokie argumentai juos itikintu tai padaryti? Galiausiai, gi jie daugiausia ir prarastu del tokios permainos.

vincas:Taigi esperanto galėtų tapti pasauline dėl tokių pat priežasčių kaip kažkada pasaulinėmis kalbomis tapo lotynų, prancūzų, o dabar ir anglų.

Tiek lotynu, tiek prancuzu ir juo labiau anglu kalbos ispopuliarejo del vienos is dvieju (arba abieju) priezasciu: karine galia bei ekonominis dominavimas. Kadangi Esperanto is principo negali tureti nei vieno, nei kito, jai teks sugalvoti kita kelia isplitimui (jei, zinoma, tai apskritai ivyks).

MarkIB:

vincas:Juk už kauniečio pinigus ir išvydo pasaulį internacia lingvo.

Idomu. Niekad apie tai negirdejau.

Tu turbūt žinai, kur gyveno Zilbernikas?
Zilbernikas yra Zamenhofo uošvis ir gyveno Kaune. Dabar ten yra Lietuvos esperantininkų būstinė. Taigi Zamenhofo uošvis ir finansavo pirmosios esperanto gramatikos išleidimą.

vincas:Kritinė esperanto kalbos masė galėtų pradėti formuotis tada, kai žmonėms ji taptų kasdieniniame gyvenime reikalinga[..]

MarkIB:
Bet cia gaunasi uzburtas ratas, nes tam, kad kalba zmonems butu reikalinga kasdieniniame gyvenime, ja jau turi kalbeti kazkoks skaicius kitu zmoniu. Mano klausimas ir buvo apie si skaiciu. Kiek zmoniu turetu kalbeti Esperanto, kad kitiems si kalba pradetu atrodyti reikalinga?

Kinų kalba kalba nemažas skaičius žmonių, bet ar ji yra labai reikalinga Vakarų žmonėms? Svarbu ne kalbančųjų skaičius, bet priežastys dėl ko žmonės pradeda kalbėti viena ar kita kalba.

MarkIB:
Nemanau, kad esme cia yra biznyje. Kalbos mokymas tikrai nera gyvybiskai svarbi ekonomikos saka nei JK, nei JAV.. Tai greiciau patogumo klausimas. Vaje, as irgi buciau visai patenkintas, jei visas pasaulis is kailio nertusi bandydamas kalbeti lietuviskai. Kaip patogu!

Na, gyvybškai svarbi ji nėra, bet ir nuvertinti nereikai. Be to anglų kalba yra mokslo, tarptautinės prekybos kalba. Firmos, kurios vartoja anglų kalbą yra priveligijuotoje padėtyje: nereikia samdyti vertėjų, daryti visokių vertimų į anglų kalbą. Nežinau, kiokios Europos sąjungos vertimo išlaidos, bet jos turėtų būti įspūdingos.