Contenido

Kodel nusprendete mokytis Esperanto?

de MarkIB, 1 de diciembre de 2008

Aportes: 57

Idioma: Lietuvių

MarkIB (Mostrar perfil) 1 de diciembre de 2008 19:49:31

Nagi, papasakokite savo istorija ir priezastis. Kaip susidurete su sia kalba? Kas paskatino jos mokytis? Kas motyvavo testi si uzsiemima?

garrbane (Mostrar perfil) 1 de diciembre de 2008 20:05:26

As ismokau del seimos tradicijos: puikiai kalba mano mama, teta, neblogai sesuo, supranta tetis ir kita teta rideto.gif Gal paveldima...Pries 4 m. neatsispyriau ridulo.gif

O mokymasi paskatino testi kontaktai su gyvais esperantininkais - is pradziu susitikau kelis gyvus lietuvius, na o po pirmo sudalyvauto tarptautinio jaunimo renginio (IJK,2005) papildomos motyvacijos nebereikejo - beviltiskai uzsikreciau "zaliuoju virusu". ridulo.gif
Nuo tada nebegaliu sustoti keliauti, kalbeti, ir pazinti pasauli/zmones naudojant sia kalba.

na zinoma motyvacijos pridejo ir vaikinas esperantininkas senkulpa.gif Kai kitaip negali susikalbeti - zaibiskai ismoksti! rido.gif

MarkIB (Mostrar perfil) 1 de diciembre de 2008 20:53:38

As suzinojau apie Esperanto kalba dar vaikysteje. Tada tarp tevu knygu buvau rades Esperanto-lietuviu kalbu zodyneli (jei gerai pamenu, buvo tokia maza ruda knygele, gal kokiu ~70 metu leidimo). Ten buvo surasyta ir pagrindine gramatika bei kazkiek apie Esperanto istorija ir ideja. Tuomet paskaitinejau, pabandziau ismokti kelis zodziu ir pamirsau. Bet pati ideja visuomet sukosi galvoje.
O realiai mokytis pradejau tik pries pora menesiu, kai netycia radau lernu puslapi.

Savo apklausoje pazymejau ideja, smalsuma ir sportini interesa rideto.gif

vincas (Mostrar perfil) 27 de febrero de 2009 18:19:50

garrbane:As ismokau del seimos tradicijos: puikiai kalba mano mama, teta, neblogai sesuo, supranta tetis ir kita teta rideto.gif Gal paveldima...Pries 4 m. neatsispyriau ridulo.gif
Na ir žalioji šeimynėlė rideto.gif

sigkalis (Mostrar perfil) 28 de febrero de 2009 13:56:16

Apie Esperanto sužinojau skaitydamas Delfi straipsnio apie kalbų nykimą komentarus. Tada per Google susiradau šią svetainę ir pradėjau mokytis Esperanto. Stengiuosi šią kalbą populiarinti.

vincas (Mostrar perfil) 1 de marzo de 2009 10:58:46

Na, kodėl pradėjau mokytis esperanto?
Pabandysiu kažką greitai paskribent.

Tai nebuvo koks nors iš anksto suplanuotas veiksmas. Tiesiog vaikštinėdamas viename Klaipėdos knygyne pastebėjau tokią mažą, tamsiai žalios spalvos knygutę. Ta miela knygutė vadinasi Esperanto raktas o, jos sudarytojas yra Antanas Poška. Prieš šios knygutės įsigijimą žinojau, kad esperanto tai kažkiokia kalba ir kad su ja kažkaip yra susijęs kažkoks Zamenhofas. Tuo mano žinios ir apsiribojo. Brošiūrėlė nekainavo brangiai ir tai buvo vienas iš veiksnių kodėl aš nusipirkau Esperanto raktą. Kitas iš veiksnių (jis buvo gal ir pats svarbiausias) tai smalsumas. „O, pagalvojau, kažkiokia įdomi, keista kalba“. Tiesa, dar mane nustebino, kai knygos anotacijoje perskaičiau, jog išimčių ir netaisyklingumų esperanto kalboje nėra. Taigi neskaitant kalbos lengvumo ir mano smalsumo, prieš pradėdamas mokytis esperanto labai jau negalvojau apie kažkiokius jos pranašumus, prieš kitas kalbas. Apie tai sužinojau vėliau užtikęs tokius tinklalapius kaip http://emozaika.info ar www.lernu.net. Nežinau, gal mano susidomėjimas esperanto kalba būtų ir išblėsęs jei ne šie internetinai puslapiukai. Žinoma, tos gramatikos, kuri buvo Esperanto rakte neužteko, todėl nuėjau į savo miesto biblioteką paeiškoti geresnės gramatikos. Vadovėlių užtikau, net keletą ir žodynų buvo du. Pasijėmiau Konstantino Puodėno esperanto – lietuvių kalbų žodyną bei Algimanto Skūpo esperanto kalbos vadovėlį ir pradėjau savo esperanto kalbos studijas. Žodžiu, mokomosios medžiagos užteko, reikėjo tik noro mokytis.

Man tik gaila tų žmonių, kurie pradėjo mokytis esperanto kalbos, gaišo brangų savo laiką ir vėliau meta visą reikalą, negaudami iš esperanto jokios naudos ( Naudą šiuo atveju aš suprantu ne tik kaip materialinę, bet ir kaip estetinę, intelektinę ir pan.). Gal čia vertėtų pacituoti Henrik Seppik žodžius.

„Ar jūs girdėjote apie žemdirbį, kuris pavasarį pasėja javus savame lauke, bet rudenį, kai sėklos subresta, jų nenukulia? Ar matėte žmogų, kuris nusipirko automobilį ar motociklą, bet vietoje jų daudojimo savo reikalams ir malonumams, be rūpesčio numeta ir užmiršta savo transporto priemones ir eina pėščiomis? Ar pžįstate ką nors, kas turi gerą daiktą, bet juo nesinaudoja?

vincas (Mostrar perfil) 1 de marzo de 2009 13:02:40

Gaila yra tokie žmonės, kurie išmoko esperantą, bet greitai pavargsta ir praranda susidomėjimą, meta ir užmiršta visą reikalą. Jie pasėjo, bet nenori nuimti derlių, palikdami vaisius nukristi ir supūti. Jie veltui išleido savo laiką ir pinigus. Nes kalba kaip peilis, kurio ašmenys aprūdyja, kai juo nesinaudojame ir saugome jį. Kai mes neatnaujiname savo esperanto kalbos mokėjimo, jau per vienerius - dvejus metus galime užmiršti tai ką išmokome.“

Taigi kas apskritai verčia žmones mokytis esperantą? Gal kas nors pabudęs ryte ir pažvelgęs pro savo buto langą pagalvoja, o kokia puiki diena pradėti mokytis esperantą....

Neskaitant pragmatinių kalbos plitimo priežasčių (tarptautinis bendravimas, naujos informacijos gavimas), dar dažnai pabrėžiamos ir psichologinės priežastys.
Šveicarų psichologas Tacio Karlevaro (Carlevaro) nurodo tris motyvų grupes:
1. Asmenybės motyvai – demokratiška asmenybė, orientuota į solidarumą, esperantiniame judėjime mato savo idealų realizacijos kelią;
2. Kalbos motyvas – esperantą mokosi žmones, kuriems kalbos ir kultūros dalykai yra įdomūs patys savaime;
3. Veiklos motyvas – galimybė dalyvauti veikloje, kuri visuomenėje laikoma nestandartine ir tam tikra prasme prestižine.

MarkIB (Mostrar perfil) 1 de marzo de 2009 14:04:38

vincas:Man tik gaila tų žmonių, kurie pradėjo mokytis esperanto kalbos, gaišo brangų savo laiką ir vėliau meta visą reikalą, negaudami iš esperanto jokios naudos ( Naudą šiuo atveju aš suprantu ne tik kaip materialinę, bet ir kaip estetinę, intelektinę ir pan.). Gal čia vertėtų pacituoti Henrik Seppik žodžius.

„Ar jūs girdėjote apie žemdirbį, kuris pavasarį pasėja javus savame lauke, bet rudenį, kai sėklos subresta, jų nenukulia? Ar matėte žmogų, kuris nusipirko automobilį ar motociklą, bet vietoje jų daudojimo savo reikalams ir malonumams, be rūpesčio numeta ir užmiršta savo transporto priemones ir eina pėščiomis? Ar pžįstate ką nors, kas turi gerą daiktą, bet juo nesinaudoja?
O koki realu panaudojima Esperanto kalbai tu matai siuo metu? Kiek man teko matyti, Esperanto yra priskiriami sie panaudojimo budai:
1. Tarptautinis bendravimas.. Gal. Bet tik tuo atveju, jei nori apsiriboti bendravimu su kitais esperantininkais. Man teko kuri laika pabuvoti tarp ivairiu saliu diplomatu ir galiu patikinti, kad cia absoliuciai dominuoja anglu kalba. Dar kazkiek prancuzu. Versle anglu kalbos dominavimas yra tiesiog savaime suprantamas. As nevertinu, gerai tai ar ne, bet realybe yra tokia. Jei tu tikrai nori bendrauti su kitu saliu zmonemis (neapsiribodamas esperantininkais), yra labai labai mazai tiketina, kad tai darysi esperantiskai.
2. Kaip pagrindas mokytis kitu kalbu. Sis argumentas man visuomet atrodo kiek itartinai - negi tikrai ta "pridetine verte" yra pakankamai didele, kad vertetu mokytis Esperanto ir po to kita kalba, nei imti ir is karto mokytis ta kita kalba. Nesu specialistas, todel nesiimsiu vertinti sio Esperanto kalbos privalumo (ar "privalumo"), bet faktas yra tas, kad Esperanto, kaip mokymosi paspartinimo priemone, NERA naudojama jokiose kalbu mokyklose ir panasiai. Jei zmogus nori mokytis prancuzu kalbos, jis ir eina i sios kalbos kursus, o ne gaista laika su Esperanto ir paskui mokosi prancuzu.
3. Keliones. Velgi - jei jus norite bendrauti TIK su esperantininkais, manau, su sia kalba galima prasisukti. Taciau ji jums niekuo nepades, kai pasiklysit kokiam dideliam oro uoste ar bandysit uzsisakyti kambari viesbutyje.
4. Literatura, muzika ir filmai. Nezinau, gal ir yra daug esperantisku knygu, bet pries pora dienu nei vienos is ju nemaciau, kai lankiausi knygyne ("empik" Gdanske). Su muzika ir filmais situacija visai liudna. Visi nuolatos kaisioja "Incubus", kaip pavyzdi.. Nepykit, bet cia as issireiksiu angliskai: GIVE ME A BREAK! Tai yra 1965 metu nespalvotas filmas. Net as su savo ribota Esperanto patirtimi lengvai pastebiu, koks prastas aktoriu tarimas. Zodziu, senas niekam tikes filmas, kurio as neziureciau, net jei butu igarsintas lietuviskai.

MarkIB (Mostrar perfil) 1 de marzo de 2009 14:06:56

Nesupraskit klaidingai, as tikrai palaikau Esperanto ideja. Per kelis pastaruosius metus man teko gyventi ir keliauti tikrai ne vienoje valstybeje nuo Belgijos iki Singapuro ar Kazachstano, todel ne karta savo kailiu patyriau ivairiausiu kuriozisku situaciju del kalbos barjero. Bet siuo metu Esperanto dar toli grazu nera "kalbos problemos" sprendimas ir vargu ar juo taps artimiausiu metu. Bent jau tikrai netaps, kol Esperanto judejimas bus toks savatikslis, izoliuotas ir paskendes iliuzijose, koks jis dabar yra.

dwarf (Mostrar perfil) 2 de marzo de 2009 04:11:36

MarkIB: ką siūlai?

Volver arriba