Žodžių tipai
Egzistuoja du žodžių tipai Esperanto kalboje: galūniniai žodžiai ir žodeliai:
Galūniniai žodžiai
Daugiausia Esperanto kalboje yra galūninių žodžių. Jie dažniausiai susideda iš šaknies (ar kitokių žodžio dalių) + kalbos dalies galūnės, pvz.: patr/o, roz/o, sun/o, am/o, kol/tuk/o, san/a, verd/a, hel/ruĝ/a, eg/e, aparten/i, bril/as, est/os, rond/ir/as.
Šaknys išreiškia daugelį dalykų: gyvūnus, žmones, veiksmus, būsenas, abstrakcijas, konkretiškumus ir t.t. Šaknis ne gali veikti nepriklausomai, bet tik su galūne. Egzistuoja devyni formuluotinų galūnių: O, A, E, I, AS, IS, OS, US ir U. Jeigu kurią nors iš jų pridėsime prie šaknies, gausime žodį. Pagrinde bet kuri šaknis gali prisijungti bet kurią galūnę: hom/o, hom/a, hom/e, hom/i, hom/as, blu/o, blu/a, blu/e, blu/i, blu/as, kur/o, kur/a, kur/e, kur/i, kur/as, ir t.t.
Dažnai šaknys gali būti naudojamos ir su kitomis žodžio dalimis. Jos vadinamos afiksais:
Žodeliui nereikalinga galūnė, jis sakinyje pasirodo toks, koks yra. Žodelis yra ribota žodžių grupė, rodanti pačias pagrindines idėjas, gramatinius ryšius ir t.t. Tai yra prielinksniai, pvz. al, de, en; asmeniniai įvardžiai, pvz. mi, vi, ŝi; daiktavardiniai žodeliai ir būdvardiniai žodeliai, pvz. kiu, tiu, kio, tio, kia, tia, kies, ties, ambaŭ; skaitvardžiai, pvz. unu, du, tri, dek, cent; jungtukai, pvz. kaj, aŭ; šalutiniai jungtukai, pvz. ke, ĉu, se; prieveiksminiai žodeliai, pvz.: kie, tie, for, kiam, tiam, baldaŭ, hodiaŭ, kial, tial, kiel, tiel, kiom, tiom, ankaŭ, eĉ, jes, ne; jaustukai, pvz. adiaŭ, bis, ho.
Gali atrodyti, kad 45 iš žodelių turi kažkokias galūnes ar yra sujungti, bet jie nėra sujungti: tio, tia, kio, kie, iu, iel, ĉiam, ĉiom, nenial, nenies ir kt. Tie žodeliai vadinami koreliatyvais.
Sakinio funkcijos
Sakinys yra žodžių, kurie kartu išreiškia mintį, seka. Sakinio dalis yra žodis ar žodžių grupė, kurie sakinyje veikia kaip vienetas.
Pati svarbiausia sakinio dalis yra tarinys. Tai veiksmažodis su viena iš šių galūnių AS, IS, OS, US ir U (paprastai ne I): iras, sidis, batos, vidus, pensu ir t.t.
Tarinys yra sakinio centras. Visos kitos (pagrindinės) sakinio dalys įvairiais būdais susijusios su tariniu. Jos atlieka įvairias sakinio funkcijas, pvz. veiksnio, papildinio, šauksmininko, vardinės tarinio dalies.
-
La junulo legas libron. - Jaunuolis skaito knygą.
Veiksmažodis legas yra tarinys. Jaunuolis yra veiksnys. Knygą yra papildinys.
-
Ŝi veturis tutan tagon per sia aŭto. - Ji visą dieną vairavo savo automobilį.
Sakinio dalis tutan tagon yra galininkinis papildinys, rodantis, kaip ilgai truko veiksmas. Sakinio dalis per sia aŭto yra prielinksninis papildinys, nurodantis priemonę, kuri naudojama veiksmui atlikti. Pirmojo papildinio vaidmenį parodo galininko galūnė -N. Antrojo papildinio vaidmenį rodo prielinksnis per.
-
Andreo, ĉu vi renkontis Paŭlon hodiaŭ? - Andriau, ar šiandien buvai sutikęs Paulių?
Sakinio dalis Andreo2{} yra šauksmininkas.
-
La apartamento de Andreo estas malgranda. - Andreo butas yra mažas
Sakinio dalis malgranda yra veiksnio predikatyvas. Jis apibūdina veiksnį la apartamento veiksmažodžio estas pagalba:
Yra trys būdai parodyti sakinio funkciją: vardininkas, galininko galūnė N ir prielinksniai.
Sakinio dalis yra sudaryta iš pagrindinio žodžio, prie kurio gali būti pridėti įvairūs aprašymai:
-
Andreo loĝas en bela apartamento kun du ĉambroj. - Andrius gyvena gražiame dviejų kambarių bute.
Vietos papildinyje daiktavardis apartamento yra pagrindinis žodis. Be to, papildinys turi būdvardį, bela, kuris yra pagrindinio žodžioepitetas ir sakinio dalį kun du ĉambroj, kuri yra daiktavario apartamento papildinys. (Šalutinio sakinio dalis kun du ĉambroj tiesiogiai nesusijusi su tariniu, o yra tik papildinio en bela apartamento kun du ĉambroj dalis.)
Taip pat žiūrėkite gramatinių terminų sąrašą Turinyje