Prielinksnis de turi daugybę reikšmių, dėl to kartais gali kilti neaiškumų. Tuomet galima pridėti įvairių paaiškinimų arba pasirinkti kitą prielinksnį.
Judėjimas tolyn nuo kažko
Pagrindinė prielinksnio de reikšmė yra vieta, kur prasideda judėjimas:
- Mi venas de la avo, kaj mi iras nun al la onklo. - Ateinu iš senelio, o dabar einu pas dėdę.
- La vento forblovis de mia kapo la ĉapon. - Vėjas nuo mano galvos nupūtė kepurę.
- Ilia vojaĝo de Delhio al Kalkato estis tre longedaŭra. - Jų kelionė iš Delio į Kalkutą buvo labai ilga.
- Rekta linio estas la plej mallonga vojo de unu punkto al alia. - Tiesi linija yra trumpiausias kelias nuo vieno taško iki kito.
- For de tie ĉi! - Lauk iš čia!
Kad būtų aiškiau, reikalui esant galima vartoti for de arba disde: La polico prenis la sxtelitan monon for de la rabisto / disde la rabisto. Jeigu būtų sakoma: ...la ŝtelitan monon de la rabisto, galima pagalvoti, kad kalbama apie priklausomybės de: "...pavogtus pinigus, kurie priklausė vagiui."
Kilmė, priežastis
De taip pat gali rodyti kilmę ar priežastį:
- De la patro mi ricevis libron, kaj de la frato mi ricevis plumon. - Nuo tėvo gavau knygą, o nuo brolio plunksną.
- La hebreoj estas Izraelidoj, ĉar ili devenas de Izraelo. - Hebrajai yra izraelitai, nes jie kilę iš Izraelio.
- Francisko de Asizo = Franciskas, kilęs iš Asiso miesto = Francisko el Asizo - Franciskas iš Asiso
-
Li paliĝis de timo kaj poste li ruĝiĝis de honto. = ...pro timo... pro honto. - Jis pabalo iš baimės, o po to paraudo iš gėdos. = ...iš baimės... iš gėdos.
Bet paprastai priežasčiai išreikšti naudojamas pro ir kai kuriais atvejais el.
- Ebria de feliĉo, mi alkroĉiĝis al lia kolo. - Apsvaigusi iš laimės, puoliau jam ant kaklo.
Nepanašumas i.p.
De dažnai rodo nepanašumą, skirtumą, atskirumą, nuotolį, izoliaciją:
- Mi povus diferencigi la saĝajn de la malsaĝaj! - Aš galėčiau atskirti protingus nuo kvailių!
- Kial Vi kaŝas vin de mi? - Kodėl slepiesi nuo manęs?
- Nun mi iom liberiĝis de la plej urĝaj el miaj kolektiĝintaj laboroj. - Dabar aš šiek tiek išsivadavau nuo skubiausių savo susikaupusių darbų.
- Ĝi estas libera de malsanoj. - Neturintis ligų.
- Ili loĝas malproksime de ni. - Jie gyvena netoli nuo mūsų.
Laikas
De taip pat gali rodyti veiksmo ar būsenos pradžią:
- Li laboras de la sesa horo matene. - Jis dirba nuo šeštos valandos ryto.
- De nun mi ne plu manĝos viandon. - Nuo šiol aš daugiau nebevalgysiu mėsos.
- Mi konas lin de longa tempo. - Pažįstu jį ilgai.
Norint aiškiai parodyti, kad kalbama apie laiką, galima vartoti ekde arba de post:
- ekde
- = nuo ko pradžios
- de post
- = nuo ko pabaigos
Jei kalbama apie laiko tašką, beveik nėra skirtumo tarp ekde ir de post, bet jei kalbama apie laiko trukmę, skirtumas didesnis: de post ŝia vivo = ekde ŝia morto.
Priklausomybė
Labai dažnai dereiškia priklausomybę (= nuosavybę, turėjimą, buvimą šalia, ryšį, dalį, giminystę...):
-
Jen kuŝas la ĉapelo de la patro. - Štai guli tėvo skrybėlė.
Skrybėlė priklauso tėvui kaip nuosavybė.
-
La dentoj de leono estas akraj. - Liūto dantys yra aštrūs.
Dantys priklauso liūtui kaip kūno dalis.
-
Sur la bordo de la maro staris amaso da homoj. - Jūros pakrantėje stovėjo minia žmonių.
Pakrantė priklauso jūrai, nes ji visai šalia jos.
-
Januaro estas la unua monato de la jaro. - Sausis yra pirmas metų mėnuo.
Mėnesiai yra metų dalys.
-
La filo de la reĝo ŝin renkontis. - Karaliaus sūnus ją sutiko.
Sūnus yra karaliaus giminaitis.
-
Mi legos poemon de Zamenhof. - Aš skaitysiu Zamenhofo eilėraštį.
Eilėraštis priklauso Zamenhofui, nes jis jį sukūrė.
-
Glaso de vino estas glaso, en kiu antaŭe sin trovis vino, aŭ kiun oni uzas por vino. - Vyno taurė yra taurė, kurioje anksčiau buvo vynas arba kuri naudojama vynui.
Taurė priklauso vynui, nes ji skirta naudoti vynui.
-
Ŝi estas profesoro de matematiko. - Ji yra matematikos profesorė.
Profesorė priklauso matematikai, nes tai jos specialybė. Taip pat galima naudoti pri.
-
Tiu libro estas de Karlo. - Ta knyga yra Karlo.
Dažniau vartojama aparteni + al: Tiu libro apartenas al Karlo.
-
Ĝi estas de mi. - Tai nuo manęs.
Dažniau sakoma: Ĝi estas mia. Ĝi apartenas al mi.
Veiksnys, veikėjas, tarinio papildinys
Posakis su de, kuris yra veikiančio daiktavardžio priedas, paprastai rodo prasminį veiksnį (veikėją) arba prasminį veiksmo papildinį:
-
La kanto de la birdoj estas agrabla. - Paukščių giesmė yra maloni.
Paukščiai čiulba.
-
Li tuj faris, kion mi volis, kaj mi dankis lin por la tuja plenumo de mia deziro. - Jis tuoj pat padarė tai, ko aš norėjau, ir aš jam padėkojau už greitą mano noro įvykdymą.
Jis įvykdė mano norą.
Norint įsitikinti, kad kalbama apie prasminį veiksnį, galima vartoti fare de: Hodiaŭ posttagmeze okazos akcepto fare de la urbestro. (Šiandien po pietų bus priėmimas pas merą.) Meras kažką priims.
1}Pastaba: Kai kurie trumpina fare de į far, bet šis žodis nėra oficialus, nei vartotinas.
Atsižvelgiant į neveikiamosios rūšies dalyvį, de dažniausiai rodo prasminį veiksnį, veikėją:
-
Ŝi estas amata de ĉiuj. - Ji yra visų mylima.
Visi ją myli.
-
Li estis murdita de nekonato. - Jis buvo nužudytas nepažįstamojo.
Nepažįstamasis nužudė jį.
-
La montoj estis kovritaj de neĝo. - Kalnai buvo padengti sniegu.
Sniegas dengė kalnus.
Taip pat galima vartoti fare de: La infano estis forprenita fare de la patrino. Bet paprastai neveikiamosios rūšies dalyviui pakanka įprasto de{2). Jeigu norima pavartoti kitos reikšmės de-posakį su neveikiamosios rūšies dalyviu, dažnai tai reikia aiškiai parodyti vartojant disde, for de, ekde ar panašiai: La infano estis forprenita disde la patrino. Jis buvo paimtas iš mamos.
Ypatybė
De kartais rodo ypatybę, sudėtį ar matą:
- Ŝi estas virino de meza aĝo. = Ŝi estas mezaĝa virino. - Ji yra vidutinio amžiaus moteris. = Ji yra viduramžė moteris.
- Li havas harojn de nedifinita koloro. - Jo plaukai neaiškios spalvos.
- Li estas de meza kresko. - Jis yra vidutinio ūgio.
- bukedo de rozoj = puokštė iš rožių
- reto de komputiloj = tinklas, sudarytas iš kompiuterių
- La knabo havis aĝon de nur ses jaroj. - Berniukas tebuvo tik šešerių metų amžiaus.