Būdvardžiai žymi savybes, kokybę, priklausymą, santykius ir pan. Esperanto kalboje būdvardžiai turi galūnę "A".
- longa - ilgas = turintis daug ilgio
- ruĝa - raudonas = kurio savybė yra raudonumas
- bona - geras = charakterizuojamas gėriu
- inteligenta - nuovokus = turintis nuovoką, charakterizuojamas nuovokiu
- homa - žmogiškas = susijęs su žmonėmis
- malaperinta - dingęs = toks, kuris jau dingo
Taip pat savybiniai įvardžiai ir kelintiniai skaitvardžiai yra būdvardžiai, bet tuose žodžiuose galūnė -A turi ypatingą reikšmę.
Po galūnės -A gali eiti galūnė-J kai kalbama apie daugiskaitą, ir galininko galūnė -N. Taip pat galima naudoti abi, bet visada J prieš N:
longaj | longan | longajn |
ruĝaj | ruĝan | ruĝajn |
miaj | mian | miajn |
sesaj | sesan | sesajn |
Laipsniavimui vartojami būdvardžiai su žodeliaispli ir plej.
Būdvardžių vartojimas
Daugiausiai būdvardžiai vartojami daiktavardžiams apibūdinti.
Epitetiniai būdvardžiai
Būdvardžiai gali būti daiktavardžių epitetai (tiesiogiai apibūdinantys būdvardžiai). Epitetiniai būdvardžiai dažniausiai būna prieš daiktavardį, bet jie gali eiti ir po jo. Netgi tuo pat metu gali būti būdvardžiai prieš tą patį daiktavardį ir po jo:
- granda domo - didelis namas
- domo granda - namas didelis
- la tago longa - diena ilga
- la longa tago - ilga diena
- fama Franca verkisto - garsus prancūzų rašytojas
- fama verkisto Franca - garsus rašytojas prancūzas
- Lingvo Internacia (la origina nomo de Esperanto) - Tarptautinė kalba (originalus Esperanto pavadinimas)
Epitetinis būdvardis, einantis po savo daiktavardžio, dažnai yra pabrėžiamas.
Predikatyviniai būdvardžiai
Būdvardis veiksmažodžio pagalba gali eiti kaip tarinys:
-
La domo estas granda. - Namas yra didelis
Veiksmažodžio estas pagalba, granda apibūdina daiktavardį domo.
-
Tiuj ĉi verkistoj iam iĝos famaj. Šie rašytojai kada nors tap žymūs.
Veiksmažodžio iĝos pagalba, famaj apibūdina daiktavardį verkistoj.
-
Mi farbis mian domon blanka. Aš nudažiau savo namą baltai.
Veiksmažodžio farbis pagalba, blanka apibūdina daiktavardį domon.
Kitų žodelių apibūdinimas
Būdvardžiai taip pat gali apibūdinti daiktavardžio savybių turinčius žodelius, pvz. asmeninius įvardžius, įprastai kaip tarinys:
- Mi estas feliĉa. - Aš esu laimingas.
- Tiu estas mia. - Tai yra mano.
- Tio estas bona. - Tai yra gerai.
- Ili fariĝis koleraj. - Jie tapo piktais.
- Ambaŭ ŝajnis dormantaj. Abu atrodė miegantys.
Būdvardžiai vietoj daiktavardžių
Kada būdvardis naudojamas kaip daiktavardžio epitetas, daiktavardis kartais gali ir pranykti. Tais atvejais, būdvardis perima daiktavardžio rolę. Tai galima, kai kontekstas aiškiai parodo, kuris daiktavardis turi būti suprastas:
-
La palaco de la imperiestro estis la plej belega [palaco] en la mondo.
Imperatoriaus rūmai buvo gražiausi [rūmai] pasaulyje. -
Mi ne volas tiun ĉi supon, donu al mi alian [supon].
Aš nenoriu šios sriubos, duok man kitą [sriubą].
-
Tro malmultaj [homoj/aŭskultantoj] venis.
Atvyko per mažai [žmonių/klausytojų].
-
Kelkaj [personoj] el ni alvenis malfrue.
Kai kurie [asmenys] iš mūsų atvyko vėlai.
-
Ni ambaŭ volas la saman [aferon]. (Aŭ: Ni ambaŭ volas la samon.)
Mes abu norime to pačio [dalyko]. (Arba: Mes abu norime to paties.)
-
Vi estas la unuaj [personoj], kiujn mi vidas hodiaŭ matene.
Jūs esate pirmieji [žmonės], kuriuos aš matau šįryt.
-
Via pano estas malpli freŝa, ol mia [pano].
Tavo duona yra mažiau švežia, negu mano [duona].
-
Estas nun la dua [horo].
Dabar yra antra [valanda].
-
Mi parolas la Francan [lingvon].
Aš kalbų prancūziškai [-ų kalba].
Būdvardiniai žodeliai
Kartais dalelytės, naudojamos esperanto kalboje, gali būti naudojamos kaip būdvardžiai, bet tuo pat metu gali ir neturėti galūnės -a. Tai yra koreliatyvai baigmenimis a, u ir es, žodelis ambaŭ ir numeriai.
-
Tiun straton mi neniam vidis antaŭe.
Šios gatvės niekada ankščiau nemačiau.
-
Mi korektis ambaŭ erarojn.
Aš ištaisiau abi klaidas.
-
Tie loĝas du Hungaroj kaj tri Kanadanoj.
Ten gyvena du vengrai ir trys kanadiečiai.